Ikimokyklinis ugdymas

Už ikimokyklinio ugdymo paslaugą lopšelyje-darželyje atsakinga

Ankstyvoji vaikystė yra kritinis vaiko fizinės, emocinės, socialinės, kalbinės ir pažintinės raidos tarpsnis. Pirmoji patirtis, vaiko ryšys su jam svarbiais asmenimis ir aplinka pirmaisiais gyvenimo metais daro įtaką mažų vaikų besivystančių smegenų struktūrai, sukuria pamatus būsimai patirčiai ir vaikų reagavimui į ją, todėl ankstyvojoje vaikystėje įgyta patirtis padeda pagrindus tolimesnei vaiko raidai ir mokymuisi (OECD, 2018).

Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, kūrybiškumo, lankstaus mąstymo,  darnios pasaulėžiūros (darnaus veikimo), mokėjimo mokytis pradmenis;

Mokykla numato lanksčias ugdymo(si) sąlygas, kurios skatina tiksle nusakytų vaikų galių auginimą ir padeda vaikams tapti:

• pasitikintiems;
• besirūpinantiems savimi, kitais ir aplinka;
• jautriems kultūrinei ir socialinei įvairovei;
• komunikabiliems;
• lanksčiai mąstantiems;
• kūrybingiems;
• sėkmingai besimokantiems.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Vaikai ugdosi stebėdami, žaisdami, bendradarbiaudami, veikdami spontaniškai, užsikrėsdami patrauklia, malonumą teikiančia veikla ir pagal savo jėgas įsitraukdami į mokytojo organizuotą kryptingą veiklą. Žaismingumas natūraliai būdingas vaiko santykiui su pasauliu, yra viso jo veikimo ir ugdymo(si) bruožas.

Mokykloje svarbiausiais vaikų ugdymosi kokybės aspektais laikome:

• Sveika, saugi aplinka ir gera vaiko savijauta. Vaikai turi galimybę veikti, ilsėtis, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje.
• Vaiko raidą skatinanti ugdomoji aplinka. Vaikui sudaromos galimybės rinktis žaidimus ar kitaip veikti sukurtuose kontekstuose, kurių bendrakūrėjai yra vaikai. Aplinka kuriama laikantis darnumo principų.
• Pozityvi sąveika su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Vaiko ir mokytojo tarpusavio sąveika vyksta tada, kai mokytojas įsitraukia fiziškai ir emociškai, aktyviai klausosi, kreipia dėmesį ir susitelkia į vaiką. Tarpusavio santykiams svarbus ir fizinis artumas, padedantis formuotis artimam tarpusavio ryšiui ir saugumo jausmui. Skatinama ir pozityvi vaikų tarpusavio sąveika.
• Individualios socialinės-emocinės raidos skatinimas. Vaikas drąsinamas, palaikomas, skatinamas, todėl gerai jaučiasi, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, saugiai, savarankiškai veikia ir konstruktyviai bendradarbiauja.
• Ugdymo(si) procesas, atliepiantis vaiko raidos, jo interesų ir galimybių ypatumus.
• Bendradarbiaujant su šeimomis nepažeisti keturių esminių principų: (1) vertinti ir gerbti šeimos vaidmenį vaiko ugdyme, (2) pripažinti, kad šeima yra pagrindinis vaiko ugdytojas ir informacijos apie vaiką šaltinis, (3) leisti šeimai pačiai pasirinkti jai priimtinus dalyvavimo grupės veikloje būdus ir (4) laikytis konfidencialumo.
• Darnaus vystymosi principų laikymasis. Siekiama, kad vaikai jaustų gamtos vientisumą ir harmoniją, jaustų atsakomybę Žemei, suprastų savo veiksmų padarinius aplinkai.